top of page

Nuostatai

2018-aisiais sukanka 100 metų, kai 1918 m. vasario 16-ąją paskelbtas Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Aktas.

 

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka, siekdama pažymėti Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį, skelbia tarptautinį ekslibrisų konkursą ir parodą „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“. Konkurso tikslas – įprasminti Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį, pagerbti su tuo susijusias iškilias asmenybes.

 

 

Konkurso sąlygos

 

Kviečiame pasaulio dailininkus ir mažosios grafikos kūrėjus sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos Respublikai, jos iškiliems žmonėms, valstybės institucijoms. Ekslibrisai gali būti skirti konkretiems asmenims ar institucijoms (iš pateikiamo sąrašo). Kiekviename ekslibrise turi būti įrašas „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ ir pasirinkto asmens vardas, pavardė ar Lietuvos institucijos, kuriai skiriamas knygos ženklas, pavadinimas.

 

Ekslibrisai be būtino įrašo, knygos ženklo savininko ar institucijos pavadinimo į konkursą ir parodą nebus priimami.

 

Ekslibriso ilgiausia konkursinio darbo kraštinė gali būti 150 milimetrų. Ekslibrisai turi būti sukurti viena iš pasirinktų grafikos technikų.

 

Konkursui reikia pateikti:

 

po 3 kiekvieno išspausdinto ir autografuoto ekslibriso atspaudus. Kitoje knygos ženklo pusėje privalo būti užrašyta autoriaus pavardė, vardas, gyvenamosios vietos adresas;

kūrinio duomenis: ekslibriso sukūrimo metus, grafikos techniką, matmenis.

 

Ekslibrisus konkursui galima siųsti iki 2018 m. sausio mėn. 31 d. adresu:

Tarptautiniam ekslibrisų konkursui

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka

Aušros alėja 62

LT-76235 Šiauliai, Lietuva

 

Vertinimas:

Tarptautinis žiuri vertins kiekvieną konkursui pateiktą ekslibrisą, o parodai ir apdovanojimams atrinks konkurso nuostatus atitinkančius ekslibrisus.

 

Konkurso nugalėtojams bus skiriamos šios premijos:

 

Didysis prizas (Grand Prix) – 1 000 Eur,

        I premija – 700 Eur,

       II premija – 500 Eur,

      III premija – 300 Eur.

 

Kitų meniškų ekslibrisų autoriai žiuri sprendimu gali būti apdovanoti organizatorių ir rėmėjų įsteigtais prizais, vertingomis dovanomis ir diplomais. Parodos dalyviai nemokamai gaus katalogą.

 

Ekslibrisai lieka konkurso organizatorei – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai. Organizatoriai pasilieka teisę publikuoti gautus konkursui ekslibrisus, juos panaudoti reklamoje ir leidyboje, nemokėdami už tai autoriams honoraro.

 

Konkursinių darbų paroda bus surengta 2018 m. pabaigoje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

 

Konkurso organizatorius:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros alėja 62, LT-76235  Šiauliai, Lietuva

 

Konkurso kuratoriai:

dr. Bronius Maskuliūnas, el. p. bronius.maskuliunas@savb.lt, tel. +370 41 523750

Jonas Nekrašius, el. p. jonas.nekrasius@kava.lt, tel.+370 698 27342

Konkurso sekretorė Asta Kaktytė, el. p. menocentras@savb.lt, tel. +370 41 523753

 

Institucijų ir asmenų, kuriems siūloma dedikuoti ekslibrisu konkurso tema, sąrašas

 

Lietuvos Taryba.

Lietuvos Respublikos prezidentūra.

Lietuvos Respublikos Seimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarai:

 

Saliamonas Banaitis (1866–1933) Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas.

Jonas Basanavičius (1851–1927) lietuvių visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.

Mykolas Biržiška (1882–1962) Lietuvos literatūros istorikas.

Kazimieras Bizauskas (1893–1941) diplomatas, teisininkas, literatas, visuomenės veikėjas.

Pranas Dovydaitis (1886–1942) Ministras pirmininkas (1919 m.), teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, redaktorius ir leidėjas.

Steponas Kairys (1878–1964) Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, inžinierius, profesorius.

Petras Klimas (1891–1969) teisininkas, istorikas, publicistas, diplomatas, užsienio reikalų ministras.

Donatas Malinauskas (1877– 942) Lietuvos visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.

Vladas Mironas (1880–1953)  kunigas, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas.

Stanislovas Narutavičius (1862–1932) teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.

Alfonsas Petrulis (1873–1928) kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919 m.).

Jonas Smilgevičius (1870–1942) ekonomistas, bankininkas, visuomenės veikėjas.

Justinas Staugaitis (1866–1943) vyskupas, visuomenės veikėjas.

Jurgis Šaulys (1879–1948) Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras.

Kazimieras Šaulys (1872–1964) prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.

Jokūbas Šernas (1888–1926)  teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas.

Jonas Vailokaitis (1886–1944) finansininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.

Jonas Vileišis (1872–1942) teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.

 

Antanas Smetona (1874–1944), Lietuvos Respublikos Prezidentas, nepriklausomybės akto signataras.

Aleksandras Stulginskis (1885–1969), Lietuvos Respublikos Prezidentas nepriklausomybės akto signataras.

Grinius Kazys (1866–1950), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Algirdas Brazauskas (1932–2010), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Valdas Adamkus (g. 1926), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Dalia Grybauskaitė (g. 1956), Lietuvos Respublikos Prezidentė.

 

Vincas Kudirka (1858–1899), lietuvių tautinio atgimimo veikėjas ir ideologas, Lietuvos himno autorius.

Jonas Žemaitis (1909–1954), Lietuvos partizanų vadas, suvienijęs lietuvių partizaninį judėjimą.

Vytautas Landsbergis (g. 1932), lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Lietuvos Taryba, 1917 m. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis.

Lietuvos Respublikos Prezidentūra

Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Prezidentūra

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Prezidentai

Antanas Smetona (1874–1944)

Aleksandras Stulginskis (1885–1969)

Kazys Grinius (1866–1950)

Valdas Adamkus (g. 1926)

Algirdas Brazauskas (1932–2010)

Dalia Grybauskaitė (g. 1956),

Lietuvos himno „Tautiška giesmė“ autorius

Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas 

Šiuo dokumentu Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką buvo pavesta kurti Atkuriamajam Seimui. 2017 m. kovo 22 d. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalą lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos simboliai

Lietuvos Respublikos vėliava. Kokia turi būti Lietuvos valstybės vėliava, pirmą kartą svarstyta 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Lietuvos Taryba 1918 m. patvirtino, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: geltona, žalia ir raudona. Geltona spalva simbolizuoja saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už tėvynę pralietą kraują. 1919 m. sausio 1-ąją trispalvė suplevėsavo Gedimino pilies bokšte. Ši diena paskelbta Lietuvos vėliavos diena.

Lietuvos Respublikos herbas Vytis. Tai vienas seniausių herbų Europoje. Pirmą kartą kaip Lietuvos valstybės ženklas panaudotas XIV a. 1991 m. rugsėjo 4 d. patvirtintas dabartinis Vyčio variantas, sukurtas Arvydo Každailio.

Lietuvos Respublikos himnas „Tautiška giesmė“. Teksto ir muzikos autorius Vincas Kudirka. Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ paskelbta 1898 m. laikraštyje „Varpas“. Oficialiai himnu buvo įtvirtinta pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje 1920 m. ir tapo Lietuvos Respublikos suverenumo simboliu. Sovietinės okupacijos metais uždrausta, už jos atlikimą buvo persekiojama ir baudžiama. 1988 m., prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu.

bottom of page